antversti — antver̃sti, añtverčia, añtvertė (ž.), ančver̃sti 1. tr. užversti ant viršaus, užblokšti. antverstinaĩ adv.: Rugius pjauna antverstinaĩ, prypjaumu (verčia pradalgę ant nepjautų javų) Varn. ║ užlenkti: Plokščioji siūlė yr, kad siuva uždurdamos… … Dictionary of the Lithuanian Language
apiblokšti — apiblõkšti, apiblõškia, apìbloškė 1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Apìbloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj apìblaškia Jž. 2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsìbloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė… … Dictionary of the Lithuanian Language
atblokšti — atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr. 1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm. ║ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr. ║ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną… … Dictionary of the Lithuanian Language
blaškas — blãškas sm. (4) 1. iškultų, bet dar neiškrėstų ruginių ar kvietinių šiaudų pėdas: Padegėliui, kad kūlių nėr, i blãškas bus gerai Gs. Dar visi blaškaĩ stovi nekrėsti Pn. Mūsų kūlikai didelius blaškùs surišo Alk. 2. Kv ūglis, atžala. 3. šaka,… … Dictionary of the Lithuanian Language
blokšti — blõkšti, blõškia (blãškia), blõškė 1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį… … Dictionary of the Lithuanian Language
išblokšti — išblõkšti, išblõškia (ìšblaškia), ìšbloškė tr. 1. K išmesti, išsviesti: Ne vietoj padėtas drapanas išbloškė pro duris Kp. 2. sunkiai ištarti: Ligonie kalba atimta, tik kada ne kada dar ìšblaška žodį Kv. 3. iškulti daužant į ką nors:… … Dictionary of the Lithuanian Language
nublokšti — nublõkšti, nublõškia, nùbloškė tr. 1. R, K numesti, nusviesti: Nùbloškė kur atgalia ranka autus, dabar nesurandu Kp. Jis skepetą į šalį nùbloškė KII159. Nublõkšk rugius žemyn J. Nelengva buvo lietuvį nublokšti nuo žirgo rš. | refl.: Ugnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
pablokšti — pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė tr. 1. J pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau Rm. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta… … Dictionary of the Lithuanian Language
parblokšti — parblõkšti, parblõškia, par̃bloškė tr. 1. R, K parmesti, parversti, paguldyti: Parblõkšk jįjį ant žemės, t. y. paversk J. Stvėrė į glėbį jį ir par̃bloškė an grindų Gs. | Irgi kanapės, vėjų parblokštos, svyrinėja K.Donel. | prk.: Užejo liga ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
perblokšti — tr. 1. K permesti, persviesti: Ji pėdo negali parblokšt par bolkį Rm. | refl. tr.: Parsibloškė virvę par kartį Ėr. 2. refl. persikelti, nusidaužti: Persibloškė ant lenkų ir vengrų S.Dauk. 3. šiek tiek apkulti daužant į ką nors: Perblokšme kiek… … Dictionary of the Lithuanian Language
